- kirkyti
- kìrkyti, -o (-ia), -ė žr. kirkinti. 1. erzinti, pykinti: Vaikai, nekìrkykit šunio – nutrauks virvę! Rdm. Šunį kìrkia Žln. Geras žmogus šunio nekìrkia, o tu mane kìrki Drsk. Kirkia senį, erzina dabar žmonės kuris kaip moka V.Krėv. Kam tu kirkai tuos vaikus? Smn. Tai neišpasakomai kirkė Motiejienę rš. Paskui, kap padyko [vaikas], kirkė patėvį kožnam žingsny rš. Kai pakìrkė mešką, tai lenciūgas braška Mrc. 2. (smuiku) griežti, čirpinti: Sučirpėjo skripka (smuikas), kurią mokintojas šmyčiolu kirkė Ašb. \ kirkyti; pakirkyti; prikirkyti; sukirkyti
Dictionary of the Lithuanian Language.